2008 m. sausio 1 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu įsteigiama Batniavos seniūnija, užimanti 4281 ha. teritoriją, kurioje gyvena apie 2,6 tūkst. gyventojų. Jai priskiriami Batniavos, Beiniūnų, Brūžės, Bubių, Dulkių, Gineitų, Kriemalos, Kvesų, Mozūriškių, Naujienos, Paštuvos, Rupunionių, Tirkšlių, Tolivardžių, Virbaliūnų, Žėbiškių, Žvirgždės kaimai. Nuo seno toliau gyvuoja „Kriemalos“, „Paštuvos“, „Batniavos“ sodininkų bendrijos.
2011 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos prezidentės dekretu patvirtintas seniūnijos herbas (sidabriniame lauke mėlynas kryžius-saulutė ant tokios pat spalvos skydo papėdėje esančio trikalnio). Herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Batniavos seniūnija – vientisas teritorinis junginys, vakaruose ribojamas Nemuno upės, šiaurėje – Vilkijos apylinkių, pietuose – Kulautuvos, rytuose – Raudondvario seniūnijų. Dėl kelių tinklo išsidėstymo šios teritorijos gyventojams patogu susisiekti su seniūnijos centru. Seniūnijos centras – Bubių k., daugiausia gyventojų turinti gyvenamoji vietovė, esanti šalia pagrindinio seniūnijos teritoriją kertančio kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Čia įsikūrusi Kauno rajono savivaldybės administracijos Batniavos seniūnija, Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro medicininis punktas, du prekybos centrai, Batniavos daugiafunkcinis centras: Batniavos pradinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka, Batniavos laisvalaiko salė.
Didžiausios seniūnijos gyvenvietės – Bubiai, Kvesai, Virbaliūnai, Naujiena. Pastaruoju metu juose intensyvėja gyvenamųjų namų statyba, todėl daugėja gyventojų, plečiasi kaimai. Seniūnijoje – 4 seniūnaitijos.
Perlas ne tik geografinės vietovės vertinimo prasme – Virbaliūnų šlaitas ir slėnis, vadinamas sklandytojų kalva. Šioje erdvėje brendo ir tvirtėjo Lietuvos sklandytojų sparnai ir sklandė laisvės idėjos. 1945-1957 m. laikotarpiu sklandymo bazė „Virbaliūnai“ buvo pagrindinė Respublikoje.
Originalumu, architektūrine išmone ir didingumu išsiskiria Tolivardžių k., esantis Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės ir Šv. Juozapo basųjų karmeličių vienuolyno pastatas, pastatytas 2000 m. Vienuolės užsiima labdaringa veikla, jos dalyvauja socialinėse programose, ištikus bėdai paremia ne tik materialiai, bet ir moraliai. Greta vienuolyno – religinės bendruomenės parapijos namai, kuriuose teikiamos šarvojimo paslaugos. Paštuvos kapinių pakraštyje 2015 m. atstatyta sudegusi sena, nedidelė medinė bažnytėlė. Senosios bažnytėlės viduje buvo nedidelis altorėlis. Senoliai sakydavo, kad iš to altorėlio sklinda Jėzaus širdies plakimas, todėl ši vieta laikoma šventa. Tose pačiose kapinaitėse, šalia kunigo Juozo Vailokaičio, ilsisi jo brolio, Vasario 16-osios Akto signataro, vieno įtakingiausių tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų, finansų ministro, bankininko, pramonininko, mirusio 1944 m. Vokietijoje, Jono Vailokaičio palaikai.
Ne veltui, graži gamta ir istorinis paveldas domina archeologus, istorikus, meno ir gamtos grožio mylėtojus. Bet didžiausias seniūnijos pasididžiavimas – darbštūs, kraštą mylintys, puoselėjantys gamtą ir istorinį paveldą, gražias tautos tradicijas, draugiški bendruomenės nariai.
