Lankytinos vietos

Batniava lankytinos vietos

Lankytinos vietos Batniavoje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  • Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Terėsės Basųjų karmelitų vienuolynas Paštuvoje

Basųjų karmelitų ordinas, įkurtas Ispanijoje 1562 m., Lietuvoje veikė nuo 1638 m. Šalį okupavus sovietams, ordino veikla nutraukta. Atkūrus Nepriklausomybę, kelios moterys, trokšdamos pasišvęsti Dievui, kreipėsi į tuometinį Kauno arkivyskupą kardinolą Vincentą Sladkevičių ir į Basųjų karmelitų ordino generalinį vyresnįjį, prašydamos atkurti Lietuvoje basųjų karmeličių vienuolyną. Iš užsienio į Lietuvą ordino atkurti suvažiavusios vienuolės 1994 m. laikinai įsikūrė buvusioje Paštuvos parapijos klebonijoje. Naująjį vienuolyną basosioms karmelitėms suprojektavo architektas Regimantas Andriuškevičius. Neįprastų formų pastatas simbolizuoja vienuolyno gyvenimo centrą – Kristų ir Jo Bažnyčią. 1996 m. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino kertinį vienuolyno akmenį, o 2000 m. – ir naująjį vienuolyną. Šiandien čia gyvena keliolika seserų. Vienuolyno durys atviros visiems, kurie nori pabūti ramybėje ir pasimelsti. Atvykę svečiai įsikuria jiems skirtuose kambariuose ir kartu su seserimis dalyvauja šventosiose Mišiose ir Valandų liturgijoje.

 +370 37 567 740 , +370 698 50036
  • Istorinė Karpio tuopa.

Šalia kelio iš Batniavos į Paštuvą auga gamtos paminklas, reto storio (aplink jį – 5,34 m.) topolis „Baudžiauninko rykštė“ – Karpio tuopa, menanti baudžiavos laikus ir dvarininkų žiaurumą. Pasakojama, kad šis medis išaugęs iš rykštės, kuria mirtinai buvo nuplaktas baudžiauninkas.

 

 

  • Paštuvos šv. Barboros bažnyčia ir varpinė.

  • Paštuvos žemių savininko Igno Karpio pilkapis. Nepriklausomybės akto signataro Jono Vailokaičio ir jo brolio kunigo Juozo Vailokaičio kapai.

  • T. Vosyliaus kūrinys – šernas iš smalos.

Didžiulis šernas iš smalos – menininko T. Vosyliaus kūrinys, stovintis šalia miško kelio, vedančio iš Batniavos seniūnijos į Kulautuvą.
Koordinatės >> 
Google Maps 54°57’22.5″N 23°37’33.1″E
54.956245, 23.625871

 

  • Tado Vosyliaus paroda „T.V. Vol 2: Dervoje įkalinta tapatybė“

Kaštonų gatvė 1a, LT-54189 Bubiai, Batniavos seniūnija
Vieta žemėlapyje

Tadas Vosylius stebina visuomenę originaliais darbais.

Personalinėje parodoje „T.V. Vol.2: paminklai“ menininkas eksponuoja paminklus, tačiau kiek kitokius, negu esame įpratę matyti. Tado Vosyliaus paminklai iš tiesų yra, pasak jo paties, tarsi fosilijos – suakmenėjusios, suanglėjusios, sušalusios gyvybės liekanos, jų atspaudai ar veiklos pėdsakai žemės sluoksniuose. Tačiau šios fosilijos, apie kurias kalba menininkas, ne visai atitinka enciklopedijose ir žinynuose įvardijamas. Menininko fosilijos – tai žmonės, jų savybės, tapatybės, bruožų rinkiniai ar elgesio normatyvai, jų tūriniai „atspaudai“, įkalinti dervoje. Žmogų apibrėžiančios savybės, įlietos į „smalines“ skulptūras, Tado Vosyliaus parodoje tampa materialiu kūnu.

Šie personažai per asociatyvias formas, per skaisčiai švytinčią dervą – savotišką prabangos mutaciją, ir per paties autoriaus asmenines interpretacijas tarsi atgyja – įgauna tūrį, materiją, bruožus ir tam tikras savybes. Gal jums tinka vienas iš jų? Gal šis objektas kažką primena? O šis – kelia susierzinimą, gailestį ar juoką? Autorius jus provokuoja susitapatinti su esamomis skulptūromis, prieštarauti kontekstui, tačiau neišvengiamai tapti dar viena skulptūra, tęsiančia menininko tyrimo lauką. Tado Vosyliaus objektai ne tik traukia akį, bet ir verčia jūsų protą generuoti naujų prasmių serijas, priskirtinas ir vienam, ir sykiu visiems kūriniams.

Laukiami lankytojai, iš anksto susitarę telefonu 867631640.
Paroda – nemokama!

  • Šv. Jono šaltinėlis.

  • Paštuvos plokštinis kapinynas. Akmens amžiaus stovyklavietės.

  • Sodyba „Paštuva“.

  • Brūžės kaimas – žvejų ir sielininkų kaimas.

  • Karklės ichtiologinis draustinis.

  • Kriemalos plokštinis kapinynas (II-III a.).

    Kriemaloje vasarojo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

  • Pakarklės miškas – Paštuvos botaninis draustinis.

  • Kvesų kryžių kalnelis.

  • Kvesų plokštinis kapinynas. Napoleono armijos karių kapai.

  • Rupunionių plokštinis kapinynas su X-XIII a. ginklų lobiu.

  • Lietuvos sklandytojų slėnis.

1945–1957 m. buvo pagrindinė respublikos sklandymo bazė „Virbaliūnai“ ir sklandytojų slėnis – perlas ne tik geografinės vietovės vertinimo prasme. Šioje erdvėje brendo ir tvirtėjo Lietuvos sklandytojų sparnai ir sklandė laisvės idėjos.

  • Virbaliūnų senovės gyvenvietė.