GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMAS

Gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti atliekamas tik asmeniškai, todėl šių procedūrų negalės atlikti įgaliotinis – net ir turintis notaro patvirtintą įgaliojimą. Be to, svarbu nepamiršti ir savo nepilnamečių vaikų, jei jie taip pat drauge išvyksta – tėvų gyvenamosios vietos deklaravimas savaime nekeičia vaikų gyvenamosios vietos. Tokiu atveju, tėvai šias deklaracijas turi pateikti ir už juos. Jeigu išvyksta piliečiai, turintys nepilnamečių vaikų, o jų išvykimo kartu iš Lietuvos Respublikos nedeklaruoja, privalo nurodyti su kuo jie paliekami. Išvykimo deklaracijoje nurodoma šalis į kurią išvykstama. Pildant išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaraciją seniūnijoje, į nustatytą formą duomenys surašomi nedelsiant ir asmuo užtvirtina duomenų teisingumą savo parašu. Deklaravimo įstaigų darbuotojai elektroninio deklaravimo procese nedalyvauja. Deklaravimo duomenys, atlikus numatytas tikrinimo procedūras, į Gyventojų registrą įrašomi tiesiogiai.

Užsakyti Registrų centro savitarnoje

Lietuvos piliečiai, ES piliečiai ir nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai išvykdami ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui iš Lietuvos turi deklaruoti savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Ši procedūra turi būti atliekama likus 7 darbo dienoms iki numatyto išvykimo.
Deklaravimas gali būti atliekamas seniūnijoje arba elektroniniu būdu >>.

Užsakyti per Elektroninius valdžios vartus

Užsakyti Registrų centro savitarnoje

Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs asmuo, kuris tos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis patalpa ar pastatu ir kuris dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena.

Į GVNA apskaitą gali būti įtraukiami:
1. benamiai;
2. asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie, sukakę 18 metų, išleidžiami iš vaikų globos institucijos ar palieka šeimyną ir neturi galimybės deklaruoti savo naują gyvenamąją vietą;
3. asmenys, kuriems teismo nutartimi yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
4. asmenys, kurie yra laikomi tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose;
5. užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu;
6. asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena.