Author Archives: admin

  • -

Kaip įteisinti sodų bendrijos narių naudojamą vandens gręžinį?

Category : Svarbi informacija

DSC05744.JPG

Nemaža dalis sodų bendrijų naudojasi neįteisintais gręžiniais. Juos įteisinti būtina ir tuo  turi pasirūpinti sodų bendrijų pirmininkai. Registruoti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržų laistymui gręžinius.

Atkreipiame dėmesį, kad Žemės gelmių registre registruojami visi gręžiniai, nepriklausomai nuo jų gylio, gręžinio įrengimo ar vandens naudojimo poreikių ir paskirties.

Sodų bendrijų pirmininkai turi pasirūpinti gręžinių įteisinimu iki 2025 m., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, vėliau tokios galimybės įteisinti gręžinį nebebus. Privalu nusimatyti ir laiką gręžinio įteisinimo procedūroms atlikti.

Pagrindiniai veiksmai, kuriuos reikia atlikti norint įteisinti sodų bendrijos gręžinį, yra tokie patys, kaip ir įteisinant individualius neregistruotus gręžinius. Tačiau priklausomai nuo sunaudojamo gėlo požeminio vandens kiekio skiriasi vienkartinės įmokos dydis ir atsiranda kitos prievolės.

Sodų bendrijos, kurioje norima įteisinti bendrai naudojamą gręžinį, pirmininkas pats ar įgaliojęs kitą asmenį teikia paraišką savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys. Pildant paraišką savivaldybei reikia nurodyti per metus sunaudojamo vandens kiekį. Nežinant išgaunamo vandens kiekio rekomenduojama įsirengti požeminio vandens apskaitos prietaisą.

Jei sodų bendrija skaičiuojant metinį vidurkį per parą išgauna iki 10 kub. metrų gėlo požeminio vandens, mokama 15 eurų vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį.

Gavęs savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, sodų bendrijos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo kreipiasi į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą šiai veiklai.

Pasirinkta įmonė atlieka darbus, reikalingus gręžiniui įteisinti, ir pateikia visus dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai, kuri įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, o įmonė jį perduoda užsakovui.

Jei skaičiuojant metinį vidurkį išgaunamas vandens kiekis didesnis yra nei 10 kub. metrų per parą arba vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje nepriklausomai nuo išgauto kiekio, į VMI sąskaitą mokamas vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos dydis sieks nuo 50 iki 500 eurų ir priklausys nuo išgauto vandens kiekio.

Tokiais atvejais sodų bendrijai privalu turėti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, kurį išduoda Lietuvos geologijos tarnyba, daugiau informacijos apie leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimo tvarką rasite čia.

Jei sodų bendrijoje esate įsirengę individualų gręžinį, jo įteisinimu turite pasirūpinti asmeniškai. Įteisinimo kelias toks pat kaip ir sodų bendrijos kolektyviai naudojamo gręžinio, tik prašymą savivaldybei tokiu atveju teikia pats gręžinio savininkas, o ne sodų bendrijos pirmininkas.

Kilus papildomiems klausimams ar abejonėms, prašome kreiptis tel. 8 670 73333, arba elektroniniu paštu greziniai@lgt.lt

Visą informaciją apie gręžinių įteisinimą rasite Lietuvos geologijos tarnybos ir Aplinkos ministerijos svetainėse.

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/kaip-iteisinti-sodu-bendrijos-nariu-naudojama-vandens-grezini


  • -

Žinutė iš dangaus: oro balionas siųs priminimą rūšiuoti plastiką ir kitas atliekas

Category : Archyvas

Visame pasaulyje liepos mėnuo yra mėnuo be plastiko. Lietuvoje šis mėnuo bus pažymėtas pirmuoju pakilimu karšto oro baliono, kuris siųs priminimą apie būtinybę rūšiuoti plastiką, popierių, stiklą ir kitas perdirbamas medžiagas. Naujasis oro balionas siunčia vieno žodžio žinutę iš dangaus: „RŪŠIUOKIME“. Ją ir oro balioną pristatė pakuočių atliekų tvarkymo įmonė VšĮ „Gamtos ateitis“.

Motyvacija atkakliems rūšiuotojams ir dar nepradėjusiems rūšiuoti

„Plastiko, popieriaus ir stiklo rūšiavimas – labai žemiškas užsiėmimas, kuris reikalauja valios, pastangų ir gerų įpročių. Taidar viena pareiga dienos eigoje, todėl norėjome suteikti jai daugiau polėkio. Taip gimė idėja apie oro balioną, kuris, tikimės, kilstels mūsų motyvaciją rūšiuoti. Atsakingiesiems, kurie kasdien rūšiuoja, oro balionu tikimės suteikti džiaugsmo ir patvirtinimą, jog jie eina teisingu keliu. Tuo tarpu tiems, kurie šią veiklą vis atidėlioja, tikimės suteikti įkvėpimo“, – šypsosiVšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

D. Ramanauskaitės teigimu, simboliška, kad apie rūšiavimą primenantis oro balionas į Lietuvos padangę pakils kaip tik tuo metu, kai Jungtinių Tautų Aplinkos programos nariai ruošia pirmąjį konvencijos dėl plastikos taršos mažinimo dokumentą. Pagal jį plastiko taršos mažinimo prievolė galios visoms Jungtinių Tautų šalims narėms nuo 2025 metų.

„Labai džiaugiamės, kad oro balionų parką pasiekė socialiai atsakinga iniciatyva, paliečianti kiekvieną. Tikime, kad aplinkos tausojimo ir rūšiavimo žinutei abejingų nebus, ir, pasiekus dangų tokiu oro balionu, grįžus į žemę bus daugiau jėgų imtis svarbaus rūšiavimo darbo. Oro balionų pramogą besirenkantiems žmonėms rūpi konkretaus oro baliono istorija, tad mūsų pilotai pasirūpins tinkama rūšiavimo žinutės sklaida“, sako VšĮ „Oreivystės centras“ atstovas – nuo 2009 metų oro balionus pilotuojantis Giedrius Leškevičius.

Į vandenyną kasmet išleidžiame 11 milijonų tonų plastiko

Poreikis kalbėti apie plastiko ir kitų atliekų rūšiavimą iš mūsų kasdienybės niekur nedings. Priešingai, šis poreikis kasmet tik didės, atsižvelgiant į žemės išteklius, senkančius dėl taršos.

„Prasidėjus atostogų sezonui, mums visiems buvojant prie jūros ir vandenyno, verta prisiminti, jog kasmet į pasaulio vandenis išleidžiame 11 milijonų tonų plastiko atliekų. Nors mūsų pakrantėje to plika akimi nesimato, besivystantis Azijos regionas dūste dūsta nuo plastiko ir kitų atliekų, kuriuos vandenynas suneša į šio regiono pakrantes. Jose yra atskira profesija – atliekų rinkėjai, kurie rankomis renka iš viso pasaulio suplūdusias perdirbamas pakuotes. Jei kiekvienas reguliariai per savaitę išrūšiuotume bent vieną perdirbamų atliekų maišelį, prisidėtume prie sunkaus atliekų rinkėjų darbo“, sako D. Ramanauskaitė.

Net 80 proc. šių plastiko atliekų vandenyną pasiekia iš sausumos. Didžiąją jų dalį – net tris ketvirtadalius – sudaro nesurinktos atliekos. Vieną ketvirtadalį sudaro plastikas, į vandenyną patenkantis iš surinktų atliekų.

„Pasauliniu mastu vis dar rūšiuojame nepakankamai ir, nors dedame daug pastangų, perdirbame vos dešimtadalį plastiko atliekų. Tarptautiniai rodikliai rodo, kad net 50 procentų plastiko atliekų galiausiai atsiduria šiukšlynuose. Turint minty, kad plastiko vartojimas per pastaruosius 30 metų išaugo keturis kartus, o vieningą plastiko taršą reguliuojantį reglamentą turėsime tik po kelių metų, ateities tendencijos nedžiugina. Rūšiuokime – tai ne jau nebe kvietimas, tai jau moralinis imperatyvas“, sako VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė.

Karšto oro balionas su ryškiai matoma žinute „Rūšiuokime“ pirmą kartą pakilo Vilniuješįryt, anksti ryte, liepos 21 d. Toliau savo kelionę balionas tęs Vilniuje, Kaune ir Trakuose.

Apie „Gamtos ateitis“

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.


  • -

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS KAUNO DEPARTAMENTO INFORMACIJA

Category : Svarbi informacija

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentas informuoja, kad  2022 m. birželio 27 d. gavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2022 m. birželio 27 d. tyrimų protokolą Nr. 2-22/7826 G1-3, kuriuo patvirtinta, kad 2022 m. birželio 21 d. rastiems Rudagalviams kirams (Laurus Ridibundus) 12 vnt. patvirtintas H5N1 potipio aukšto patogeniškumo paukščių gripas. Rudagalvių kirų gaišenos rastos Kirų ir Žuvėdrų saloje Krivėnų tvenkinyje Krivėnų k., Babtų sen., Kauno r. sav.

Vykdant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio  21 d.  įsakymą Nr. B1-1700 „Dėl labai patogeniško paukščių gripo patekimo rizikos mažinimo ir apsaugos priemonių taikymo naminių paukščių laikymo vietose“  naminių paukščių laikytojai  privalo :
1.2. visiems naminių paukščių laikytojams pavasarinės ir rudeninės laukinių paukščių migracijos laikotarpiu (kovo, rugsėjo ir spalio mėnesiais):
1.2.1. laikyti naminius paukščius uždarose patalpose ir jų neišleisti į lauką arba išleisti tik į lauko aikšteles, kurios įrengtos taip, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais (pvz., lauko aikštelė iš visų pusių aptverta, o iš viršaus uždengta tinklu arba stogu – SVARBU , kad nepatektų laukiniai paukščiai ir /ar jų išmatos),
1.2.2. nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių vandens laikomiems naminiams paukščiams girdyti,
1.2.3. laikyti naminių paukščių pašarą taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių ir kitų gyvūnų,
1.2.4. nedelsiant informuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį, kurio kontroliuojamojoje teritorijoje yra laikomi naminiai paukščiai, apie pastebėtą naminių paukščių susirgimą arba gaišimą;

Specialistai pabrėžia, kad paukščių gripo virusas H5N1 labai pavojingas paukščiams, tačiau žmonių sveikatai grėsmės nekelia.

VMVT tikslas – ne taikyti nuobaudas paukščių laikytojams, bet kelti jų sąmoningumą ir padėti bendromis jėgomis apsisaugoti nuo šios pavojingos, didelius nuostolius nešančios ligos.

Pagrindiniai paukščių gripo simptomai:

  • Pašarų ir vandens suvartojimas sumažėja daugiau nei 20%;
  • ilgiau kaip dvi dienas sumažėja kiaušinių dėjimas (daugiau kaip 5%);
  • paukščių gaišimas padidėja 3% per savaitę (keletą paukščių laikančiuose ūkiuose dviejų ir daugiau paukščių nugaišimas vienu metu – sunerimti verčiantis požymis!);
  • paukščiams pasireiškia klinikiniai požymiai ar pakitimai, leidžiantys įtarti susirgimą.

Gyventojai, pastebėję laukinių vandens paukščių gaišenas  ar padidėjus naminių paukščių mirtingumui skambinkite ištisą parą veikiančia nemokamo telefono linija 8 800 40 403 arba į Kauno VMVT tel. 8 37 312 341


  • -

Aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“ kviečia mažinti atliekas bendruomeniškai

Category : Archyvas

Kartu su vasara nuo birželio 1 d. startuoja aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“, kuris aktyviai kvies Lietuvos bendruomenes rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir laimėti projekto rėmėjų prizus. Jo organizatoriai tikisi, kad projektas, kurio metu bus renkamos buitinės elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos, stiprins bendruomeniškumo jausmą kartu mažinti aplinkos taršą.

„Jau aštuntus metus siekiame suburti visas Lietuvos bendruomenes kurti atsakingą, aplinką tausojančią visuomenę. Didelis bendruomenių aktyvumas rodo jų norą gyventi gražesnėje ir švaresnėje aplinkoje bei kartu augantį gyventojų sąmoningumą, kad nerūšiuojamos elektronikos atliekos ne tik teršia aplinką, bet ir kelia pavojų gamtai ir žmonių sveikatai“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Vitalija Sičiūnienė.

Šalies bendruomenių, dalyvaujančių šiame projekte, skaičius kasmet auga ir šiuo metu jų yra daugiau kaip 2090. Nuo projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ pradžios bendruomenės jau surinko 731 tonas elektros ir elektroninės įrangos bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių.

Projekto organizatoriai (EGIO ir GIA) pasirūpina, kad visiems atidedantiems ar nerandantiems laiko išgabenti iš namų neveikiančių buitinių prietaisų, elektronikos, baterijų ir akumuliatorių būtų sudarytos visos sąlygos šias atliekas priduoti. Su bendruomene sutartu laiku ir sutartoje vietoje atliekos bus surenkamos visai šalia namų.

Maža to, už surinktas atliekas visoms bendruomenėms bus skiriami taškai, kuriuos jos galės iškeisti į projekto rėmėjų įsteigtus prizus (prekes ar paslaugas). Aktyviausiai, daugiausiai atliekų projekto metu tarp savo etapo dalyvių surinkusiai bendruomenei, bus papildomai skiriami 200 eurų vertės kuponai prekėms ar paslaugoms įsigyti.

Projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ partneriai – bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“, „Forum Cinemas“ (www.forumcinemas.lt), „Ogmina“ (www.ogmina.lt), „Morning!“ (morning.lt), „O‘pen Lietuva“ (www.biuroreikmenys.lt). „Skorpiono takas“ (www.skorpionas.lt) ir „Strategija“ (www.gocrazy.lt).

Projektas vyks trimis etapais. Pirmajame etape (birželio 1 d. – liepos 1 d.) vyks registracija atliekų  surinkimui Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskrityse, antrajame etape (liepos 1 d. – rugpjūčio 1 d.) – Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse, o trečiajame etape (liepos 15 d.– rugpjūčio 15 d.) – Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse.

Bendruomenes, organizacijas ir visus norinčius projekte dalyvauti gyventojus kviečiame registruotis tel. 8 (5) 206 0901 arba mob. tel. 8 684 03849, elektroniniu paštu info@mesrusiuojam.lt. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti: www.mesrusiuojam.lt arba Facebook paskyroje MesRūšiuojam.

Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai, pakenkti žmonių sveikatai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.